Jonava

DSC03092Jonava – gana jaunas miestas, pradėjęs formuotis tik XVIII a. pirmojoje pusėje. Miesto įkūrėjais laikomi didikai Kosakovskiai. 1750 m. Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei Augustas III suteikė privilegiją „įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus…“. Toks pavadinimas miestui buvo suteiktas pagal mirusio Marijonos vyro Dominyko Kosakovskio tėvo Jono vardą.

Patogioje pagrindinių kelių, vedusių į Vilnių, Kauną, Ukmergė ir Kėdainius, sankirtoje įsikūrusi gyvenvietė, apylinkėse garsėjo javų ir kitų maisto produktų prekyba, didelėmis mugėmis. Nerimi pro Jonavą buvo plukdomi sieliai ir kitos prekės. Nutiesus Jonavą kertantį Sankt Peterburgo-Varšuvos pašto kelią, juo nuolat keliavo pašto siuntos, įvairūs kroviniai, garbūs svečiai. Tuomet Jonavoje suklestėjo arklių transportas ir su juo susiję amatai, verslai. XIX a. antrojoje pusėje atsiradusio geležinkelio dėka prekyba miestelyje dar labiau suintensyvėjo.DSC03082

Taigi, Jonava visada garsėjo, kaip prekybinis miestas, o pramoninio miesto įvaizdį įgijo tik sovietmečiu, netoliese iškilus azotinių trąšų gamyklai, kuri atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išaugo į didžiausią lietuviško kapitalo verslo įmonę šalyje. Šiandien Jonava yra svarbus pramonės, ypač chemijos, ir transporto centras, pro kurį eina Kauno–Daugpilio plentas bei susikerta geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Nors nuo II-ojo pasaulinio karo labai nukentėjusi Jonava nepasižymi gausiu kultūros paveldu, senojo prekybinio miesto dvasią ir šiandien galima pajusti Kauno gatvėje, ikikarinio miestelio ramybe alsuoja Varnutės tvenkinių link vedanti Sodų gatvė, o trečią amžių skaičiuojančios bažnyčios rūsyje ilsisi garsusis Napoleono adjutantas, sėkmingai lydėjęs jį per Rusijos imperijos galybę pakirtusius žygius – Juozapas Antanas Kosakovskis.

DSC04075Šiuo metu ypatingai didelis dėmesys teikiamas miesto infrastruktūros gerinimui: renovuojami namai, tvarkomos gatvės, tiesiami nauji dviračių takai, kurių bendras ilgis mieste siekia 13,5 km, atnaujinamos miesto rekreacinės zonos, kuriamos poilsio ir pramogų erdvės. 2015 m. Jonavoje buvo atidarytas slidinėjimo centras, rekonstruota pagrindinė miesto švenčių vieta – Joninių slėnis. Šalia Jonavos, Lokėnėlių kaime veikia pirmasis Lietuvoje ekstremalius pojūčius siūlantis nuotykių parkas „Lokės pėda“. Jonava įgauna šiuolaikiško miesto įvaizdį, kuriame patogu gyventi ir malonu apsilankyti.

Kultūrinį Jonavos gyvenimą pagyvina nuolat kultūros centro organizuojamos miesto šventės, Jonavos krašto muziejuje vykstančios parodos, viešos paskaitos ir edukacijos bei bibliotekos renginiai. Kultūros centre veikia meno galerija, kurioje eksponuojamos dailininkų parodos ir buriasi įvairūs meno kolektyvai. Jonavoje organizuojamos jau tradicinėmis tapusios šventės – miesto gimtadienis (rugpjūčio 8 d.), tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Aidas“, šiuolaikinio meno forumas „Homo ludens“, gatvės muzikos dienos, kadaise buvusio žydiško miestelio tradicijas menanti rudens šventė „Štetl Jonava“, o Jonų mieste vykstančiose Joninėse sudalyvauti tiesiog būtina!

 

Jonavos rajonas

Jonavos apylinkės nuo seno buvo pamėgtos dvarininkų, tada lankantis rajone verta pamatyti išlikusius dvarus ir dvarų parkus. Tie patys dvarininkai čia kadaise įkūrė ir dažnai „lietuviškąja Europa“ vadinamus Šveicarijos, Londono, Paryžiaus, Venecijos kaimus. Kraštas pamėgtas vandens turistų: visai šalia Jonavos susijungia dvi didžiosios Lietuvos upės – Neris ir Šventoji, o potvynio metu ekstremalių pojūčių mėgėjus vilioja sraunūs Širvintos ir Lokio upeliai. Taip pat galima aplankyti Jonavos rajone esantį nedidelį Lietavos upelį, nuo kurio galimai kilo Lietuvos vardas. Plaukiant Nerimi, netoli Turžėnų galima sutikti didžiausią Lietuvos upių akmenį – Gaidelį. Palei didžiąsias upes išsidėstę piliakalniai taip pat verti dėmesio, ypatingai ant įspūdingos Neries atodangos įsikūręs Mažųjų Žinėnų ir puikiai turistams pritaikytas Lokenėlių piliakalnis.

Gamta

DSC07128Jonava nuo seno pasižymėjo miškingomis apylinkėmis – ne veltui būtent čia suklestėjo medžio apdirbimo baldų pramonė: pirmoji Jonavoje įsteigta pramonės įmonė buvo 1912 m. įsikūręs degtukų fabrikas, o tarpukariu didžioji dalis lietuviškų baldų buvo gaminami būtent šiame mieste. Miškingos apylinkės plyti į pietryčius nuo Jonavą kertančio senojo Varšuvos-Sankt Peterburgo pašto kelio (dabartinės A6 magistralės). Šią vietovę dar galima apibūdinti, kaip miškų, dykumų ir pelkynų kraštu: Dumsių miške puikuojasi viena didžiausių Lietuvoje žemyninių kopų, o užakęs ežeras, gavęs Aklojo ežero pavadinimą, yra didžiausias rajone eksploatuojamas durpynas, kurį supa pelkynai ir pelkiniai ežeriukai – prie šių ežeriukų įrengtose poilsiavietėse galima puikiai atsigaivinti karštą vasaros dieną. Kitoje kelio pusėje kraštovaizdis radikaliai pasikeičia – ten plyti derlingos, vidurio Lietuvos peizažui būdingos pievos. Visai šalia Jonavos yra dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Neries ir Šventosios – santaka, o netoliese čiurlena sraunūs Lokio, Širvintos upeliai, taip pat į Nerį įteka mažytis Lietavos upeliūkštis, nuo kurio galimai kilo Lietuvos vardas. Jonavos rajonas gali pasigirti didžiausiu Lietuvos upių akmeniu – Gaideliu. Verta apsidairyti ir aplinkui: šalia didžiojo upių akmens atsiveria Neries skardžiai, Andruškonių atodanga.

Piliakalniai

1017364_664637806907346_1456925442687403031_nJonavos apylinkės minimos jau XIV a. Livonijos kronikoje – čia ėjo svarbūs keliai į senosios Lietuvos centrą (Kernavę, Vilnių, Trakus), tad nenuostabu, kad dažnai tekdavo atlaikyti kryžiuočių puldinėjimus. Taip prie Neries ir Šventosios upių susiformavo piliakalnių grandinė, turėjusi ginti Lietuvą nuo nekviestų svečių iš vakarų. Vienas įspūdingiausių – ant Neries skardžio įsikūręs Mažųjų Žinėnų piliakalnis su plačia panorama į upę ir joje plytinčias salas; ne mažiau įdomus prie Lokio ir Šventosios santakos įsikūręs Gudžionių-Lokenėlių piliakalnių kompleksas. Kiek mažesni, bet ne mažiau patrauklūs yra Ruklos, Paberžės, Žeimių, Tartoko piliakalniai.

Lietuviškoji "Europa"

12274299_626639064143908_1520469118420892738_nAplankyti visą Europą per vieną diena... o kodėl gi ne? Jonavos rajone tai įmanoma! Vos kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito nutolę lietuviški Londono, Paryžiaus, Šveicarijos ir Venecijos kaimai. Ir šie pavadinimai nėra didėjančia emigracija susirūpinusių vietos gyventojų pokštas – jų istorija siekia porą šimtų metų. Manoma, kad tokius pavadinimus savo žemėms davė iš klajonių po svetimus kraštus grįžę dvarininkai, pastebėję tam tikrus panašumus: ant kalno, su vaizdu į gilų Neries slėnį, įsikūrusią gyvenvietę pavadino Šveicarija, nuo pavasarinių potvynių nuolat kenčiančiam kaimui „prilipdė“ Venecijos pavadinimą, o Paryžiuje gal kada ir Eifelio bokštas stovėjo?

Karinis paveldas

10007457_664637973573996_4948276830440168367_nPo Žalgirio mūšio senosios fortifikacijos (piliakalnių) reikšmė nunyko, tačiau Jonavos apylinkės, kaip strategiškai svarbi vietovė buvo prisiminta XX a. pirmojoje pusėje. Tarpukariu lenkams okupavus Vilniaus kraštą, buvo sustiprinta pietrytinės Lietuvos sienos gynyba, didelė įtvirtinimų linijos dalis nusidriekė per dabartinį Jonavos rajoną. Lietuvos kariuomenė įtvirtino ir vieną svarbiausių strateginių objektų – Jonavos geležinkelio tiltą: sustiprino dar prieš I pasaulinį karą statytus apsaugos postus, 1937-1938 m. įrengė 3 aktyvias gelžbetonio slėptuves. Tokia tiltų fortifikacija, kurią galima pamatyti Jonavoje, yra unikali visos Lietuvos mastu. 1930 m. Jonavos apylinkių miškuose buvo įkurtas Gaižiūnų poligonas, skirtas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės reikmėms. Sovietmečiu, prasidėjus Šaltajam karui tarp Sovietų sąjungos ir JAV, XX a. 6 -7-ajame deš. Jonavos rajone iškilo Gulbiniškių raketų bazė, skirta branduolinių raketų parengimui. Be milžiniškų angarų čia galima pamatyti ir puikiai išlikusias slėptuves, saugyklas, vadaviečių punktus, ryšio mazgus, rezervuarus. Šiuo metu teritorija yra apleista.

Dvarai

dsc05828Jonavos kraštas nuo seno buvo pamėgtas dvarininkų – čia gyveno plati Jonavos įkūrėjų Kosakovskių giminė, Skarulių pavadinimas kilęs nuo gyvenvietę valdžiusių didikų Skorulskių pavardės, iš Kulvos apylinkių bajorų šeimos kilo garsus XVI a. Abraomas Kulvietis, netoli Žeimių esančiame dvarelyje gimė vienas garsiausių XX a. pradžios architektų V. Michnevičius. Iki šių dienų geriausiai yra išlikęs klasicistinio stiliaus Žeimių dvaras, kuriame paskutiniai Kosakovskiai gyveno iki pat II pasaulinio karo. Prie Šveicarijos tvenkinio išlikęs medinis XIX a. Barborlaukio dvaras, o Markutiškiuose bei Vainiuose - įspūdingi dvaro parkai su specialiai suformuotu krašto- vaizdžiu, alėjomis ir tvenkiniais. Sunykusio Skarulių dvaro ekspozicija įsikūrusi Jonavos krašto muziejaus rūsyje.

Sentikių kaimai

DSC00002XIX a. Jonavoje ir jos apylinkėse įsikūrė net keli tūkstančiai nuo religinių persekiojimų iš didžiosios Rusijos pabėgusių sentikių. Čia įsitvirtino jų bendruomenės, formavosi kaimai, buvo pastatytos Perelozų, Rimkų, Baltromiškės cerkvės. I pasaulinio karo metu dauguma Jonavos rajono sentikių buvo priversti grįžti į Rusijos gilumą. Taip Jonavos apylinkės prarado nemažą dalį gyventojų, suiro sentikių bendruomenės, išnyko jų kaimai, kuriuos dabar primena iki šiol laukuose stūksančios cerkvės.