Jonavos krašto muziejus ir TIC ( J. Basanavičiaus g. 3)

Klasicistinio stiliaus Jonavos pašto stotis statyta 1833-1835 m., tiesiant pašto kelią tarp svarbių Rusijos imperijos miestų – tuometinės sostinės Sankt Peterburgo ir Varšuvos. XX a. pr. pastatų kompleksas virto pašto-telegrafo-telefono stotimi. Nuo 1992 m. senojoje pašto stotyje veikia Jonavos krašto muziejus ir turizmo informacijos centras. Muziejuje veikia nuolat keičiamų parodų salė, etnografijos ir istorijos skyriai, nuolatinė archeologinės ekspozicija rūsyje, vyksta edukaciniai užsiėmimai suaugusiems ir moksleiviams. Muziejaus lankymas nemokamas.

Kauno gatvė

Tai geriausiai išlikusi Jonavos gatvė, atspindinti to meto prekybininkų žydų gyvenimo būdą. Žydai telkėsi miestelio centre, aplink turgaus aikštę ir į ją vedančiose gatvelėse. Jų apgyvendinta miestelio dalis buvo užstatyta tankiausiai. Išlikusiame gatvės fragmente išryškėja pagrindiniai žydams priklausiusių namų bruožai: namai suprojektuoti galu į gatvę su parduotuvės ar dirbtuvės durimis pagrindiniame fasade, taip suformuojant siaurą, ilgą sklypą; pirmasis namo aukštas skirtas „komercinėms“ patalpoms, antrasis (arba palėpė) – gyvenamosioms.

Neries pakrantė

Prie antros pagal dydį upės Lietuvoje įsikūrusiam Jonavos miestui Neris visada buvo labai svarbi: ji naudota laivybai, susisiekimui, krovinių gabenimui, žvejybai. Upės dėka Jonava nuo seno garsėjo kaip prekybinis miestas. Miestiečių ir svečių poilsiui, Neries pakrantėje nutiesti pėsčiųjų-dviračių takai.

Sąjūdžio aikštė

Atvykusius į Jonavą pasitinkanti aikštė - tai vieta, nuo kurios prasidėjo tautinio atgimimo istorija Jonavoje. Neseniai įrengus unikalaus dizaino iš grindinio trykštančius fontanus, aikštė tapo jonaviečių mėgstama laisvalaikio vieta ir turistų traukos centru.

Slidinėjimo centras

2015 m. Joninių slėnio šlaite atidarytas slidinėjimo centras su keltuvais ir suformuotos keturios nusileidimo konfigūracijos. Ilgiausioji trasa siekia 200 metrų, kita pritaikyta snieglentininkams, trečioji, turinti tiesią trajektoriją, tinkama greitesniam nusileidimui. Priešingame slėnio šlaite suformuotas mažesnis kalnelis, skirtas vaikams ir pradedantiesiems slidininkams treniruotis. Planuojamas ir lygumų slidinėjimo trasos įrengimas.

Joninių slėnis

Prie Varnutės tvenkinio įsikūrusioje poilsio ir laisvalaikio oazėje įrengtas vasaros pramogoms skirtas Joninių slėnis ir žiemos linksmybėms paruošta slidinėjimo trasa. Slėnyje vyksta Joninės ir kitos miesto šventės, koncertai bei įvairūs pasirodymai. 2015 m. sutvarkyta aplinka, slėnyje įrengiant amfiteatrą, fontanus, pagalbines patalpas, sceną, sėdimas vietas.

Skarulių bažnyčia

Gotikos ir renesanso bruožų turinti Skarulių Šv. Onos bažnyčia buvo pastatyta 1622 m. pagal vienos Jeruzalės bažnyčios projektą. Virš įėjimo puikuojasi Šv. Kapo Riterio kryžius, kuriuo už žygdarbius buvo apdovanotas vietos valdytojas ir bažnyčios fundatorius Andriejus Skorulskis. Tai viena autentiškiausių senųjų bažnyčių Lietuvoje.

Šv. Jokūbo bažnyčia

Klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1791 m. Manoma, kad šios bažnyčios autorius yra Laurynas Stuoka-Gucevičius, suprojektavęs ir Vilniaus arkikatedrą baziliką. Pagrindine miestelio dominante ji tapo tik XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje, pagal architekto Karolio Reisono projektą pristačius du bokštus. Bažnyčios rūsyje palaidoti miesto įkūrėjai didikai Kosakovskiai. Kairėje esantis vienuolyno pastatas savo pagrindinę funkciją atliko neilgai: iki 1831 m. jis priklausė vienuoliams, o po nepavykusio sukilimo, caro valdžios buvo nusavintas karo reikmėms. Čia veikė karo ligoninė, bataliono štabas, tarpukariu įsikūrė progimnazija.

Kosakovskių kripta bažnyčios rūsyje

Bažnyčios rūsyje esančioje kriptoje prasideda Jonavos miesto istorija. Čia ilsisi didikų Kosakovskių palaikai: miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės-Kosakovskienės, Napoleono adjutanto, Prancūzų armijos generolo Juozapo Antano Kosakovskio, vyskupo, bažnyčios fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio, paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos etmono Simono Kosakovskio.

Varnutės tvenkiniai

Varnutės upelis buvo tvenkiamas nuo seno, čia įrengiant vandens malūnus. Jonavos mieste, šio upelio vagoje yra susiformavę 4 tvenkiniai, miestiečių poilsiui aplink juos nutiesti dviračių takai, įrengti paplūdimiai, vandens pramogų kompleksai.

Arena

Jonavos sporto arena – modernus, daugiafunkcis sporto ir pramogų kompleksas. Arenoje įrengta 2 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams, VIP ložės, kavinė. Universalus pastato pobūdis leidžia lengvai transformuoti vidaus erdvę ir pritaikyti ją ne tik sporto, bet ir kultūriniams renginiams.

Laipiojimo sienelė vandens bokšte

2016 m. Jonavoje buvo įrengta unikali 33 metrų aukščio laipiojimo sienelė, alpinizmo praktikai pritaikius nebenaudojamą vandens bokštą. Visus saugumo reikalavimus atitinkanti sienelė skirta tiek profesionaliems alpinistams, tiek visiems naują pramogą norintiems išbandyti ekstremalių pojūčių mėgėjams.

Knygų terasa

Tai nauja alternatyvi kultūrinė erdvė jonaviečiams, kurioje galima skaityti knygas ir rajoninius laikraščius bei dalintis perskaitytomis knygomis, taip pat naršyti internete, dalyvauti renginiuose, bendrauti arba tiesiog maloniai leisti laiką. Vasaros popietėmis čia vyksta susitikimai su rašytojais, poetais, aktoriais. Tai pirmoji atvira vasaros skaitykla Lietuvoje.

Dviračių-pėsčiųjų takai

Jonavos miestą juosia keliolika kilometrų naujų pėsčiųjų-dviračių takų, jungiančių Neries pakrantę, Varnutės tvenkinius, miesto parkus ir skverus. Šalia takų įrengtos poilsio salelės, suoliukai, treniruokliai ir vaikų žaidimo aikštelės suteikia galimybę maloniai praleisti laiką žaliosiose miesto oazėse.

Sodų gatvė

Tai seniausia Jonavos gatvė, prie kurios pradėjo formuotis Jonavos miesto užuomazgos. Šioje gatvėje statyti mažesni sodybinio tipo mediniai namukai. Einant Sodų gatve galima pasiekti senojo miesto pakraštyje įsikūrusias žydų kapines, Varnutės tvenkinius, Joninių slėnį.

Šviesos bokštas

Tai miesto centre esančio pagrindinio eismo žiedo viduryje įrengtas ažūrinis menininko S. Žirgulio sukurtas 11 m aukščio nerūdijančio plieno bokštas, ant kurio stovintis miesto sergėtojas Jonas, laikantis skydą ir ietį, tiesia ranką pasveikinti atvykusiuosius. Miesto simboliu tapęs bokštas įžiebiamas kiekvieną vakarą kartu su gatvių žibintais.

Geležinkelio tiltas

Geležinkelio tiltas ir gynybiniai įtvirtinimai Jonavoje iki pat XIX a. pabaigos nebuvo tiltų – žmonės ir kroviniai būdavo perkeliami keltais. Pirmasis, medinis, geležinkelio tiltas pastatytas 1871m., nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį, 1873 m. jį pakeitė mūrinis. Vėliau šalia mūrinio geležinkelio tilto pastatytas panašios konstrukcijos plento tiltas, kurį mena tik išlikusi atrama upės viduryje. XX a. pr. siekiant sustiprinti tilto apsaugą, įrengtos slėptuves, kurių liekanas galima pamatyti ir dabar. II-ojo pasaulinio karo metu sugriautas geležinkelio tiltas po karo buvo atstatytas ant senųjų atramų.

Žydų kapinės

Jonavos įkūrėjai dvarininkai Kosakovskiai, kviesdami žydų pirklius ir amatininkus į Jonavą, suteikė jiems žemės sklypą kapinėms, kuriose buvo laidojami tik žydų tautybės mieste- lėnai. Labai nukentėjusios II pasaulinio karo metu ir apleis- tos sovietmečiu žydų kapinės buvo sutvarkytos tik 1989 m., sustatant išlikusius paminklus simetriškomis, stačiakampį sudarančiomis eilėmis.

Ramybės skveras

Šioje vietoje buvusios kapinės sovietmečiu perkeltos už miesto, čia suformuojant parką - Ramybės skverą. Buvusių kapinių vietoje pastatyti 4 paminkliniai akmenys, skirti nežinomiems Jonavos gyventojams, Jonavos stačiatikiams, Lietuvos Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams.

Sinagoga (Vilniaus/Sodų g. kampas)

Manoma, kad XX a. pr. Jonavoje galėjo būti net septynios sinagogos. Iki šių dienų išliko tik dvi. Didžioji sinagoga – tai Vilniaus/Sodų g. kampe esantis XIX a. pab. – XX a. pr. statybos pastatas, kuris sovietmečiu buvo apgadintas čia įrengiant kepyklą. Modernizuotose mažesniosios sinagogos patalpose (Klaipėdos g. 28) šiuo metu įsikūrusi parduotuvė.

Paminklas Abraomui Kulviečiui (~1510-1545)

Pelnytai laikomas vienu ryškiausių XVI a. Lietuvos ir Europos šviesuolių, lietuviškosios raštijos pradininkas ir pirmosios aukštosios mokyklos Lietuvoje steigėjas Abraomas Kulvietis yra kilęs iš Jonavos rajone, Kulvos apylinkėse gyvenusių bajorų šeimos. Jo atminimą įamžina netoli Kulvos, aukščiausioje rajono vietoje, esantis obeliskas ir garsaus Jonavos skulptoriaus K. Bogdano sukurta skulptūra Santarvės aikštėje.

Paminklas Petrui Vaičiūnui (1890-1959)

Jonavos rajono Piliakalnių kaime gimęs P. Vaičiūnas buvo vienas pirmųjų besiformuojančio lietuviško teatro dramaturgų lietuvių. Tarpukariu Lietuvai praradus Vilnių, P. Vaičiūno eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, įkvėpė lietuvius socialinėms Vilniaus krašto atgavimo iniciatyvoms.

Jeronimo Ralio kapas (1876-1921)

J. Ralys – gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Jis pirmasis iš senosios graikų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“. Iš Žemaitijos kilęs daktaras paskutiniuosius gyvenimo metus dirbo gydytoju Jonavoje, nemokamai gydė neturtingus gyventojus, buvo išrink- tas miesto tarybos pirmininku ir įgijo autoritetą tarp visų tautybių jonaviečių.

Paminklas Bronislovui Lubiui

2015 m., švenčiant AB "Achemos" 50-metį prie meno mokyklos buvo pastatytas paminklas ilgamečiam įmonės vadovui, inžinieriui, chemikui, mokslininkui, verslininkui, politikui B. Lubiui, kurį jonaviečiai geriausiai atsimena, kaip dosnų mecenatą.

Biblioteka

XX a. 6-ajame dešimtmetyje statytas darbartinės bibliotekos pastatas yra puikus monumentalios stalinistinės architektūros pavyzdys