Samulevičių sodyba

dsc01157Šiame prie Jonavos įsikūrusiame vienkiemyje gyveno ir kūrė trys kartos žinomų XX a. menininkų: žymiausias lietuvių ekspresionistas Antanas Samuolis, žaislų meistrė ir knygelių vaikams autorė Stasė Samulevičienė, jos sūnus rašytojas, dramaturgas Raimundas Samulevičius. Sodyboje veikia memorialinis muziejus, vyksta menininkų plenerai, amatų stovyklos, išskirtinės edukacinės programos, kurių metu lankytojams siūloma pasidaryti mistinius žaisliukus - šlamučius.

Internetinė svetainė: www.samuleviciai.lt

Dėl sodybos lankymo kreiptis į Jonavos krašto muziejų tel.: 8349 52335 arba e.paštu: jonavosmuziejus@gmail.com

Koordinatės google.maps.: 55.101553, 24.289706

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

dscn7653xGamtiniu atžvilgiu tai viena įspūdingiausių vietų rajone. Upės paplautame piliakalnio šlaite atsiveria 43 m aukščio skardis su puikiu vaizdu į Neries slėnį ir salas.

Koordinatės pagal google.maps:  55.018548, 24.107462

Žeimių dvaras

dsc05828Žeimiai – seniausia Jonavos rajone minima gyvenvietė, per kurią ėjo kryžiuočių keliai, vyko susirėmimai su Lietuvos gynėjais. Žeimių dvaras glaudžiai susijęs su Baro konfederacija, kuriai atminti skirta koplytėlė puošia pagrindinę miestelio gatvę. Nuo jos einanti alėja veda į klasicistinį Žeimių dvarą.

http://zeimiudvaras.lt

Koordinatės pagal google.maps: 55.183049, 24.230442

Lietuviškoji "Europa"

dsc06308Jonavos rajone įmanoma per porą valandų apkeliauti pusę Europos. Čia įsikūrę kaimai pavadinimais Londonas, Paryžius, Šveicarija, Venecija. Manoma, kad tokius vardus gyvenvietėms suteikė XIX a. jas valdę dvarininkai pagal panašumus į minimas Europos vietoves - ant kalno įsikūrusio kaimo peizažas priminė Šveicariją, o nuolat potvynių apsemiamas valdas pavadino Venecija.

Koordinatės pagal google maps.: 

Šveicarija: 55.048041, 24.256920 ; Paryžius: 55.045671, 24.231300 ; Londonas: 55.045671, 24.231300 (Londono ženklas prie pagrindinio kelio -  55.020384, 24.177435); Venecija: 55.066099, 24.370975

Lokenėlių piliakalnis

1017364_664637806907346_1456925442687403031_nJonavos apylinkės minimos jau XIV a. Livonijos kronikoje – čia ėjo svarbūs keliai į senosios Lietuvos centrą (Kernavę, Vilnių, Trakus), tad nenuostabu, kad dažnai tekdavo atlaikyti kryžiuočių puldinėjimus. Taip prie Neries ir Šventosios upių susiformavo piliakalnių grandinė, turėjusi ginti Lietuvą nuo nekviestų svečių iš Vakarų. Vienas įspūdingiausių – ant Neries skardžio įsikūręs Mažųjų Žinėnų piliakalnis su plačia panorama į upę ir joje plytinčias salas; ne mažiau įdomus prie Lokio ir Šventosios santakos įsikūręs Gudžionių-Lokenėlių piliakalnių kompleksas.

Koordinatės: 55.094409, 24.329381

Lokenėlių piliakalnį galima pasiekti važiuojant keliu Jonava-Ukmergė (4 km nuo Jonavos centro yra nuoroda piliakalnio link).

 

Lietavos upelis

lietavaManoma, kad nuo šio mažyčio, Jonavos rajono rytuose tekančio Lietavos upelio prasidėjo Lietuvos valstybingumo istorija, nuo jo kilo visos valstybės vardas. Į Nerį įtekantis upelis žymėjo suvienytas lietuvių žemes, o už keliasdešimt kilometrų įsikūrusi istorinė Lietuvos širdis su senąja sostine Kernave.

Koordinatės: 55.024426, 24.456798

Šioje vietoje yra sutvarkytas priėjimas prie upelio, įrengtas tiltukas, galima atsigerti vandens iš šaltinio, trykštančio į Lietavos upelį.

Akmuo "Gaidelis"

dscn8011Beveik 5 metrų ilgio ir panašaus aukščio riedulys yra didžiausias Lietuvos upių akmuo. Su juo susiję daug padavimų ir legendų. Pasakojama, jog pro šalį plaukiant dažnai vaidenasi, girdimi keisti garsai. Gal dėl šių priežasčių jis, skirtingai nei kiti laivybai trukdę upių rieduliai, nebuvo sunaikintas.

Koordinatės: 54.996965, 24.099157

Kulviečio obeliskas

dsc05718Kulviečio obeliskas-aukščiausia rajono vieta. Iš Jonavos rajone esančio Kulvos apylinkių kilęs žymiausias XVI a. Lietuvos šviesuolis, lietuviškosios raštijos ir aukštojo mokslo  šalyje pradininkas – Abraomas Kulvietis. Jo atminimui skirtas obeliskas žymi aukščiausią rajono vietą – 117 m. virš jūros lygio iškilusio ozo viršūnę.

Koordinatės pagal google.maps: 55.086916, 24.157255

Normainių koplytėlė

begant-nuo-lietaus-17Dažnai sunykusio dvaro ir su juo susijusių svarbių politinių įvykių istoriją liudija laukuose stūksantys reliktai, kaip šiuo atveju, netoli Šėtos miestelio, Jonavos rajono paribyje išlikusi mūrinė XVIII a. pabaigos koplytėlė Baro konfederacijai atminti. Pats medinis dvaras jau seniai sunykęs.

Koordinatės: 55.264657, 24.255638

Skarulių dvarvietė

skaruliuxKadaise regiono centru buvo priešingame Neries krante įsikūręs Skarulių miestelis su dvarininkų Skorulskių valdoma dvaro žeme. Su šiuo vėliau Jonavos miesto įkūrėjams Kosakovskiams atitekusiu dvaru galima sieti Jonavos miesto pradžią. Dabar mediniai dvaro pastatai visiškai sunykę, o didingą istoriją liudija išlikusios parko alėjos.

Skarulių miestelis gyvavo iki XX a. antros pusės, kai statant azotinių trąšų gamyklą, vietovei patekus į sanitarinės apsaugos zoną, gyventojai buvo iškeldinti. Dabar šią gyvenvietę mena išlikusi 17 a. pr. bažnytėlė.

Dvarvietės koordinatės pagal google.maps.: 55.067483, 24.315430

Perelozų cerkvė

dsc00002XIX a. Jonavoje ir jos apylinkėse įsikūrė net keli tūkstančiai sentikių, pabėgusių iš didžiosios Rusijos dėl religinių persekiojimų. Čia įsitvirtino jų bendruomenės, formavosi kaimai, buvo pastatytos Perelozų, Rimkų, Baltromiškės cerkvės. Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma Jonavos rajono sentikių buvo priversti grįžti į Rusijos gilumą. Taip Jonavos apylinkės prarado nemažą dalį gyventojų, suiro sentikių bendruomenės, išnyko jų kaimai, kuriuos dabar primena iki šiol stūksančios cerkvės.

Išnykusiame Perelozų kaime išlikusi viena įspūdingesnių Jonavos rajono sentikių cerkvių, kuri neseniai buvo atnaujinta.

Koordinatės: 55.033029, 24.510853

 

Žeimių bažnyčia

zeimiu-baznycia-1Žeimiai - tai viena seniausių Jonavos rajono gyvenvietė, kuri yra ypatingai turtinga savo istorija . Ją liudija miestelyje išlikęs kraštą gynusių protėvių piliakalnis, o miestelio centrą puošia iš šių apylinkių kilusio architekto Vaclovo Michnevičiaus suprojektuota neogotikinė bažnyčia, kurią jis padovanojo savo gimtinei.

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pastatyta 1898-1906, rekonstruota po Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu ji buvo apgriauta. Bažnyčios šventoriuje yra trys kriptos - dvi klasicistinės stilistikos ankstesnio laikotarpio už pačią bažnyčią, statytos Žeimių dvarą valdžiusių didikų Kosakovskių, ir viena neogotikinė. Šventoriuje palaidotas ir pats architektas Vaclovas Michnevičius.

Koordinatės: 55.179653, 24.220222

Paminklas V. Michnevičiui Žeimiuose

dsc03817Iš Jonavos rajono Strebeikių kaimo kilęs žinomas 20 a. pradžios architektas inžinierius Vaclovas Michnevičius yra suprojektavęs apie 30 maldos namų Lietuvoje ir Baltarusijoje, prisidėjęs prie stambiausių tarpukario inžinerijos projektų, tarp jų ir didžiausios tuometinės automagistralės - Senojo žemaičių plento projektavimo. Vaclovas Michnevičius palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje, jam skirtas atminimo paminklas puošia Žeimių centrą.

Koordinatės: 55.179816, 24.221106

Kopa

dsc09231Dumsių girioje yra susiformavusi viena didesnių Lietuvoje žemyninių kopų. Unikaliu kraštovaizdžiu ir augalija išsiskiriančioje vietoje yra padarytas ~2 km ilgio gamtinis pažintinis takas, apžvalgos aikštelė.

Koordinatės pagal google.maps: 54.998218, 24.311133

Gaižiūnų poligonas

10007457_664637973573996_4948276830440168367_n1930 m. čia įkurtas pirmasis Nepriklausomos Lietuvos karinis poligonas veikia iki šiol. Skurdus vietovės dirvožemis ir nuolatinė žmonių veikla suformavo unikalų, Lietuvoje ypatingai retą kraštovaizdį, būdingą tik pajūrio kopoms ir tolimųjų kraštų dykumoms. Neatsitiktinai ši šis poligonas dar vadinamas "Lietuviškąja Sachara". 

Koordinatės: 55.012467, 24.366800

Dėmesio! Vykstant pratyboms, poligone lankytis griežtai draudžiama. Pratybų grafikas skelbiamas prie visų įvažiavimų į poligoną.

 

Panoterių bažnyčia

redaguoti-16Prie Noteros upelio įsikūrusi gyvenvietė žinoma nuo XV a. Joje pastačius koplyčią, gyvenvietė imta vadinti Koplyčiomis. Bažnyčia sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, o dabartinė pastatyta tik 1994 m. Šventorių puošia išlikę XIX-XX a. sandūros neogotikiniai vartai.

Koordinatės: 55.196532, 24.434595

Paberžės piliakalnis

dsc08739Šilų miestelyje esantis piliakalnis - mėgstama vietos gyventojų poilsio ir švenčių vieta. 

Piliakalnio koordinatės: 55.124276, 24.323437

Petro Vaičiūno sodyba

dsc04452Piliakalnių kaime esančioje sodyboje gimė ir užaugo lietuviškojo teatro pradininkas dramaturgas Petras Vaičiūnas, tarpukariu sukūręs eiles dainai "Mes be Vilniaus nenurimsim", kas net du dešimtmečius palaikė visos tautos viltį atgauti prarastąją sostinę.

Šiuo metu sodyba laukia naujų šeimininkų, bet šimtamečių pastatų ir vaismedžių apsuptyje nesunku pajusti vietos dvasią, kurioje užgimė šis Lietuvos šviesuolis.

Sodybos koordinatės: 55.206968, 24.473985

Piliakalnių piliakalnis

dsc04466Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, kurią dabar iš visų pusių supa dirbami laukai. Yra išlikusi tik 12 x 6 m dydžio centrinė aikštelės dalis ir pylimai šiaurinėje pusėje, kita sunaikinta XIX a. pabaigoje ­ XX a., kasant karjerą. Aikštelė buvusi apjuosta 6 m pločio, 1,3 m gylio grioviu ir už jo supiltu 1 m aukščio nuo griovio dugno, 4 m pločio pylimu. Griovio liekanų matyti ir rytinėje bei pietinėje piliakalnio pusėse.

Piliakalnio koordinatės: 55.212145, 24.482729

Ešalotas (poilsiavietė)

dsc09248Dumsių pušyne, netoli lietuviškosios dykumos ir žemyninių kopų įsikūrusioje poilsiavietėje galėsite pailsėti ir pasimėgauti vietovę supančiais miškais, pelkėmis bei nedideliu vandens telkiniu. Tai puiki poilsio stotelė keliaujantiesiems ir poilsiaujantiesiems gamtoje.

Koordinatės: 54.981473, 24.326289

Rimkų cerkvė

dsc05681Visai šalia Jonavos įsikūrusioje Rimkų cerkvėje iki šiol renkasi vietos sentikių bendruomenė, vyksta pamaldos.

Koordinatės: 55.070568, 24.231683

Barborlaukio dvaras

1XIX a. statytas medinis dvarelis priklausė ne vienai žymiai to meto bajorų giminei, tarp jų ir garsiajam farmacininkui, gydytojui Nasvyčiui. Čia lankydavosi ir pats prezidentas Antanas Smetona, kurio sūnus buvo vedęs bajorų Nasvyčių dukterį. Turtinga istorija garsėjantis dvaras atgimsta. Dvarvietės teritorijoje vasaros metu vyksta vietos gyventojų susibūrimai, festivaliai, koncertai; šiuo metu pats pastatas ruošiamas rekonstrukcijai bei pritaikymui turistinėms reikmėms. 

Koordinatės: 55.038221, 24.264659

Šventosios skardžiai

dsc02423Šventoji - ilgiausia tik Lietuvos teritorijoje tekanti upė. Vos keli kilometrai šiauriau Jonavos ji įteka į Nerį, prieš pat savo ištakas įrėždama gilius vingius su aukštomis atodangomis. Didžiausioji jų - priešais Jurkonių kaimą. Nuo čia pasideda akmenuotoji Matelio rėva.

Koordinatės: 55.078852, 24.399026

Užusalių simbolis - bebras

redaguoti-60Užusaliai - tai kaimas, seniūnijos centras prie Kauno rajono ribos, turintis unikalų simbolį savo herbe - pirmą Lietuvos heraldikos istorijoje bebrą. Šis simbolis puikiai įkūnija gyvenvietės dvasią: tarp tankių miškų pasislėpusio miestelio širdyje didelis tvenkinys, o aplink susitelkusi smulki vietos pramonė daugiausiai susijusi su medžio apdirbimu.

Koordinatės: 54.981261, 24.190762

Markutiškių dvaro parkas

dsc08784Nors pats Markutiškių dvaras sunykęs, buvusios dvarvietės vietoje išlikęs didžiulis parkas su tvenkiniais ir senų medžių alėjomis.  Markutiškių dvaro parkas buvo įkurtas XIX a. antroje pusėje. Tai buvo labai puikus ir turtingas rūšiniu požiūriu mišraus stiliaus parkas. Ypatingo žavesio jam teikė 5 tvenkiniai su greta jų esančiomis apžvalgos kalvelėmis ir sraunus Neries intakas – Lokio upelis. Parke buvo įrengta, o pokario metais atnaujinta ir rekonstruota gera ir patogi takų sistema, gražūs tilteliai ir lieptai per Lokio upelį. Ypač gražiai atrodo didysis tvenkinys, įrengtas užtvenkus Lokio upelį.

Koordinatės: 55.138980, 24.398618

Upninkų bažnyčia

dsc02348Akmeninė Upninkų bažnyčia, skirtingai nei įprasta maldos namams, stovi ne pačiame gyvenvietės centre, o kiek atokiau nuo jos - prie pat Šventosios upės. XIX a. Upninkus ypatingai siaubė gaisrai. Sudegė ne tik bažnyčia, bet ir visi kiti kaimo gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Po didžiojo gaisro išliko vienintelis pastatas – akmeninis grūdų sandėlis, kurį dvarininkas padovanojęs bažnyčios reikmėms. Gyventojai nebenorėję kurtis gaisravietėje, išsikraustė toliau nuo buvusio centro, o klasicistinės stilistikos bažnyčia, įrengta senajame sandėlyje, liko upės slėnyje.

Koordinatės: 55.091133, 24.534573

 

Kulvos bažnyčia

 

redaguoti-35Vienoje seniausių Jonavos rajono gyvenviečių dabar galima pamatyti tik bažnyčios bokštą su sienų fragmentais. Maldos namai ypatingai nukentėjo per karo audras. 1944 m. Kulvos bažnyčioje buvo įsitvirtinę vokiečiai, tad priartėjus fronto linijai, bažnyčia buvo apšaudyta ir padegta. Per karą nukentėjusios bažnyčios varpinė buvo atnaujinta 2015 metais. Užkonservavus senosios bažnyčios griuvėsius, pamaldos vyksta klebonijoje.

Koordinatės: 55.109732, 24.182154

 

Užusalių cerkvė

redaguoti-61Akmeninė cerkvė pastatyta 1866 m. iš sukilėlių konfiskuotame dvare ir pavadinta kunigaikščio Aleksandro Neviškio garbei. Lėšos statybai taip pat išieškotos iš sukilėlių.

Koordinatės: 54.981809, 24.192160

 

Ruklos piliakalnis

dsc06998Piliakalnis (Koplyčkalnis) įrengtas Neries slėnio ir bevardžio upelio suformuotame aukštumos kyšulyje. Čia supiltas 2 m aukščio, 13 m pločio, 5 m pločio viršuje pylimas, kurio šlaitai statūs, 15 m aukščio. XIV a. ant piliakalnio stovėjęs stulpinės konstrukcijos pastatas -­ greičiausiai apžvalgos bokštas. Piliakalnis buvo suniokotas sovietmečiu, ant jo įrengiant sandėliukus ir garažus. Dabar piliakalnis intensyviai tvarkomas: sandėliukai ir garažai demontuoti, duobės užpiltos, o praretinti medžiai atveria vaizdą į Neries slėnį.

Pasiekiamas Jonavos-Elektrėnų plentu, ties Ruklos gyvenviete leidžiantis į Neries slėnį.

Koordinatės: 55.055852, 24.378396