Ramybės skveras – pačiame Jonavos miesto centre esantis parkas. Šioje vietoje nuo XVIII a. veikė Jonavos kapinės. Sovietmečiu senosios miesto kapinės buvo perkeltos už miesto. Buvusių kapinių vietoje pastatyti 4 paminkliniai akmenys - Jonavos stačiatikiams, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyviams, I-ajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams, bei paminklas atminimui tų jonaviečių, kurių palaikai nebuvo iškelti. Ramybės skvere išliko tik Jeronimo Ralio kapas. Jeronimas Ralys (1876 – 1921) – gydytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Nors Jonavoje jis gyveno tik kelerius metus, tačiau tapo neatsiejama Jonavos istorijos dalimi. Jeronimas Ralys tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Jonavos miesto tarybos pirmininku, rėmė vietos pramonę. Gyvendamas ir dirbdamas Jonavoje, po sunkaus gydytojo darbo, naktimis vertė Homero veikalus. Jis pirmasis išvertė Homero veikalą „Odisėja“ į lietuvių kalbą iš senosios graikų kalbos. Taip pat buvo įpusėjęs versti „Iliadą“. Tačiau jonaviečių atmintyje, jis išliko kaip visų mylimas gydytojas, kuris nesirinkdamas pacientų nei pagal amžių, nei pagal tautybę ar finansinę padėtį, visiems skyrė vienodai dėmesio, o neturtinguosius gydė nemokamai. Gydytojo Jeronimo Ralio antkapį sukūrė architektas Adolfas Netiksa.

Skvere taip pat stovi Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas, skirtas iš Jonavos rajono Piliakalnių kaimo kilusiam poetui, vertėjui, dramaturgui Petrui Vaičiūnui (1890 – 1959 ). Visai šalia ir įspūdinga skulptoriaus Alfonso Vauros sukurta skulptūra, skirta Jonavos Garbės piliečiui, Nepriklausomybės akto signatarui, ilgamečiam „Achemos“ prezidentui ir valdybos pirmininkui, Technikos mokslų daktarui Bronislovui Lubiui (1938 – 2011). 

Kitoje gatvės pusėje, šalia Jonavos rajono savivaldybės stovi garsių skulptorių Konstantino Bogdano ir Mindaugo Šnipo sukurta skulptūra vienam ryškiausių XVI a. Lie­tuvos ir Europos švie­suolių, lietuviškosios raštijos pradininkui ir pirmosios aukštesniosios mokyklos Lietuvoje steigėjui Abraomui Kulviečiui (apie 1510 – 1545). Iš Kulvos dvaro kilusio šviesuolio palikimas -  pirmasis Reformacijos tekstas Lietuvoje „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), laiškas karalienei Bonai Sforzai, kuriame Abraomas Kulvietis išdėstė savo pažiūras, taip pat jo versta giesmė „Pagarbints būki ir pačestavotas“, kuri buvo išspausdinta 1570 m. išleistame Martyno Mažvydo giesmyne.