XIX a. Jonavoje ir jos apylinkėse įsikūrė net keli tūkstančiai nuo religinių persekiojimų iš didžiosios Rusijos pabėgusių sentikių. Čia įsitvirtino jų bendruomenės, formavosi kaimai, buvo pastatytos Perelozų, Rimkų, Baltromiškės cerkvės. I pasaulinio karo metu dauguma Jonavos rajono sentikių buvo priversti grįžti į Rusijos gilumą. Taip Jonavos apylinkės prarado nemažą dalį gyventojų, suiro sentikių bendruomenės, išnyko jų kaimai, kuriuos dabar primena iki šiol laukuose stūksančios cerkvės.